simplas

sim̃plas, -a adj. (4) K.Būg(Dsn), Š, sìmplas (3) OG24,34, NdŽ, LD177(Tvr) 1. žr. silpnas 1: Sim̃plas žmogus aš: kai ką padirbu, šlapià kai iš [v]andenio Klt. Sim̃plas tėvas, jau negali gerai ir vyžų nešiot LKKXIII139(Grv). Dabarykšti simplì žmonys Rod. Ale jaugi simplà Pst. Mes simplèsniai nei diedukai Dglš. Skęstančio netgi simplùčio neišgelbėsi Ml. Kai buvo mažutė, atrodė kumelaičiutė suvis simplùtė Prng. | Simplà (plona, ištįsusi, netvirta) medžiaga (medis) Vlk, Dv.

sim̃pla n., sìmpla: Man sìmpla OG426. Kiekvienam nepavalgius sim̃pla Rod. Prisiminus net sim̃pla an širdes Lkm. ║ Vyras simplõs sveikatos Ad. Mažų vaikų sim̃plas protas Žrm. Dabar ana (lūžusi ranka) simplà suvisu Ad. Tokiom simplóm rankom šitas grėblys negeras KlbIII7(Lkm). Sim̃plos akys Eiš. Tulžis simplà, blogai bus Rod.

2. žr. silpnas 7.

simplaĩ adv.: Anas simplaĩ moka lietuviškai Lz.

3. žr. silpnas 9.

simplaĩ adv.: Geronimas simpliaũ gyvena nei Jonas Dglš.

4. žr. silpnas 10: Itokis sim̃plas siūlas, kur tu juom siūsi Arm. Imk stipresnį siūlą – šitas visai sìmplas Tvr. 5. žr. silpnas 11.

simplaĩ adv.: Virvė nutempta simplaĩ Grv.

6. žr. silpnas 12: Sim̃plas tabakas Ad.

simplaĩ adv.: Žolių arboton dėk simplaĩ Klt.

7. žr. silpnas 13: Simplà duona nuo ližės bėga Rod. Šitokios simplõs duonos tai nepakepsi – nuvažiuos per ližę Ml.